Mbi historinė e jetės tė
pejgamberit tonė tė adhurueshėm Hadrat Muhammad Ibn Abdullah
flitet mė qartė se sa pėr paraardhėsit e tij, tė dėrguarit e Zotit
dhe pejgamberėt. Gjatė kalimit tė kohės dhe turbulencės historike erdhi
deri te ndėrrimet nė librin e tyre dhe Shariah , ku nuk mbeti pa pėrmendur
edhe jeta e tyre , ndikimet dhe personalitetet e tyre . Shikuar nga ajo se ēka
Kurani tregon pėr pejgamberin Muhammad (s.a.a.s.) dhe Imamet (a.s.) nuk
ekziston ndonjė shkrim plotėsisht i saktė .
Pėr sa i pėrket jetės, pjesmarrjeve , veēantive dhe mėsimeve tė pejgamberėve
tė adhurueshėm Islam (s.a.a.s.) fitojmė njė pėrgjigje tė pastėrt nga
histopria. Siē thuhet nė hyrje : pejgamberi Muhammad (s.a.a.s.) ėshtė i
fundit nė rendin e zinxhirit tė pejgamberėve. Kjo do tė thotė i dėrguari i
fundit qė i Madhėrueshmi Allah e ka nisur pėr tė drejtuar
njerėzimin nė rrugėn e
drejtė.
Nga pastrimi i besimit tė praktikuar
nė tė vetmin Zot, para 1400 vitesh, gati nuk kishte mbetur asgjė. Atė
ēka njeriu dinte dhe ndjente pėr tė Plotėfuqishmin dhe tė Madhėrueshmin
Zot i erdhi atij krejtėsisht e qartė. Dhe qė vetėm Atij Allahut ti
lutemi dhe qė vetėm Atij ti shėrbejmė ,ky lloj mendimi nė shoqėrinė e atėhershme
kishte rėnė nė harresė. Askush mė nuk kujtohej pos njė pakice. Sjellja
njerzore dhe jeta, drejtėsija dhe vlerat e tjera etike, kishin humbur rėndėsinė
e tyre.
Shtėpia e vjetėr e Zotit Kaba nė Mekė , qė shėrbente ndėrkohė
si tempull idhujsh dhe besimit nė shumė zotėra e largoi mėsimin-Tavhit tė Ibrahimit (a.s.). Shkurt..........,
besimi nė idhuj pėrparonte gjėrė e gjatė .
Arabėt nė atė kohė e udhėheqnin jetėn nė fise . Qytetet nė Higas
, Jemen dhe kudo qė iu takonin
atyre janė udhėhequr sipas rregullave tė tyre fisėrore. Popullsia arabe nė
pėrgjithsi ishte e varfėr, nėn nivelin e kushteve njerėzore . Mendimet
e tyre ishin tė ngushta dhe tė ulta. Nė vend tė shkollimit dhe kulturės kėtu
vepronin : jomoraliteti , lojrat e fatit , pija ..... qė ishin nė planin ditor.
Vajzat e posalindura i varrosnin tė gjalla dhe bukėn e pėrditėshme e fitonin
duke vjedhur. Ato plaēkitnin , vritnin dhe vidhnin njėri tjetrin. Tė ardhurat
e jetės ato i shihnin nė gjakderdhje dhe nė forcė.
Nė njė kohė tė kėtillė Zemėrgjėri
Allah dėrgoi Muhammad Ibn Abdullah (s.a.a.s.) si pejgamber, pėr atė qė
shoqėrinė njerėzore ta reformojė dhe ta ēojė nė rrugė tė drejtė. Ai
i ofroi tė dėrguarit tė vet Kuranin me ligjet e Allahut, me tregimet pėr
tė Madhėrueshmin, tė vetmin krijues dhe pėr dirigjentat e botrave, pėr
drejtėsinė ............, njė libėr plot me vlera tė ēmueshme, pėr udhėzimin
dhe mėsimin e njerėzimit nė rrugėn e drejtė . Ai e detyroi qė me ndihmen e
kėtij libri madhėshtor, tė zgjojė te njerėzit besimin ndaj tė vetmit Allah
dhe ti pėrkujtojė ato pėr njerėzimin
Pejgamberi Mohammad lindi nė vitin 570 pas Chr. , 53 vjet para Higres nė
Mekė, nė njė familje tė ngtitur tė asaj shoqėrie . Para se lindi i vdiq
babai, kurse nė moshėn 6 vj. i vdiq e ėma. Dy vjet jetoi nėn strehėn e
gjyshit tė tij Abdul Mutalib, deri nė vdekjen e tij (gjyshit ) , pastaj u rrit
nė shtėpinė e axhės sė tij Abu Talib i cili e rriti me shumė dashuri dhe u
kujdes pėr pasurinė e tij. Abu Talibi ishte babai i Imam Alisė ( a.s.).
Shkurt , Abu Talibi kujdesej si baba pėr Hadrat
Mohammedin (s.a.a.s.) Nuk la
ti mungojė asgjė. Deri nė vdekjen e tij disa muaj para Higrės, ai e
mbronte dhe i ndihmonte atij sipas fuqisė.
Banorėt e Mekkės
sikur se edhe shoqėritė tė tjera arabe merreshin kryesisht me rritjen e
deveve dhe deleve. Nganjėherė merrnin rrugėt tregtare nė vendet pėr rreth
tyre, veēanrishtė kah Syria. Ato ishin tė pashkolluar, kėshtuqė shkollimi
dhe edukimi i fėmijėve tė tyre aty nuk kishte vlerė.
Hadrat Mohammad (s.a.a.s.)
qyshė nė fėmijėrinė e hershme kallzonte sjellje tė shkėlqyera . Asnjėherė
nuk ju lutej idhujve ,nuk fliste kurr tė pavėrtetėn dhe nuk gėnjente askėnd.
Tė kėqijave , thash e thėneve dhe nėnēmimeve iu largonte. Ēka thoshte dhe
e bėnte u ndalte te e drejta, te menēuria.
Sjelljet e tija
ishin aq tė dashura dhe bėmirėse sa qė qysh si fėmijė fitoi simpatinė tek
njerėzit e tij . Pėr shkak tė qėndrimit tė drejtė dhe besushmėrisė sė
tij ata e quanin Mohammad amin dhe kur niseshin pėr udhėtime i besonin
atij pasurinė e tyre . E dinin qė nga ai ju ktheheshin tė paprekura kurdo qė
ato dėshironin.
Pėr besushmėrinė
dhe drejtėsinė e tij fliteshte nė popull , kėshtu qė Hadigah Kubra njė
grua me famė dhe njėkohėsisht e pasur e shoqėrisė arabe, e mori atė si udhėheqės
tė ndėrmarrjes sė saj tregtare.
Nė atė kohė
Hadrat Mohammad (s.a.a.s.) ishte 20- vjeēar. Me menēurinė dhe sjelljet i tij
, arriti qė ndėrmarrjen e saj ta ēojė pėrpara. Hadigah e ēmonte atė pėr
vetitė shembullore dhe kualitetin, kėshtu qė i ofroi atij martesėn me te.
Gjithashtu edhe pas martesės Hadrat Mohammad (s.a.a.s.) e udhėhoqi edhe shumė
vite ndėrmarrjen e saj tregtare.
Deri nė moshėn
40-tė vjeēare kontakti i tij me popullin ishte normal. E ēmonin dhe e donin
gjėrė e gjatė dhe e shikonin atė si njėrin nga rendi i tyre. Pėrveē qė
ai ishte mė i lartėsuar dhe mė i besuari nga tė tjerėt.
Kur Kaba duhej tė
riparohej, nė fiset Mekane erdhi deri te mosmarrveshja, pėr atė se xhdonjėri
mendonte se ai vet ėshtė i caktuari pėr ta vedosur gurin e zi Hagar ul
Asvad , nė murin e Kabės. Njė detyrė e dashur dhe e ndershme. Pėr tė
dalur nga kjo gjendje e rėndė vendosėn qė mė nė fund kėtė problem ta
zgjedhė Muhammad Amin ( s.a.a.s.). Ai vendosi qė tė shtrihet njė Aba dhe
guri tė vehet mbi tė. Pastaj lente qė mė i madhi i ēdo fisi ta ēojė lart
Abėn bashkė me gurin. Xhdo njėri kapi nga njė qosh tė Abės kurse ai
vetė e vendosi gurin nė vendin e duhur. Nė kėtė mėnyrė u mbyll konflikti
pa gjakderdhje.
Deri te emėrimi i
tij si pejgamber, nuk kujdesej nė mėnyrė tė veēantė pėr jobesimtarėt dhe
pėr mendimet e shoqėrisė pėr madhėshtinė e idhujve, kur nė atė kohė ai
u distanconte nga kėto mendime dhe tradita . Popullsia arabe nga ana e saj i
lente tė qetė ata qė nuk iu shėrbenin idhujve siē ishin judistėt dhe kristėt
qė jetonin nė mesin e tyre.
Pas njė udhėtimi tė gjatė hapen ēadrat e tyre qė tė pushojnė pak.
Buhayra doli para qelisė sė vet dhe i ftoi karavanasit nė qelinė e
vet. Abu Talibi la djalin te mallrat e vet dhe hyri nė qeli me tė tjerėt
Buhayra pyeti : a kanė ardhur tė gjithė ? Abu Talibi pėrgjigjet : tė
gjithė pėrveē njėrit qė ėshtė shumė i ri. Mė i riu ndėr tė gjithė.
Buhayra : silleni dhe atė kėtu. Abu Talibi thirri djalin qė rrinte nėn njė
ulli . Buhayra vėshtronte Mohammadin. Ai i tha : eja kėtu, dua tė bisedoj me
ty e tėrhoqi djaloshin nė anėn e tij. Gjithashtu edhe Abu Talibi u ul te ata, pastaj Buhayra i tha Hadrat
Mohammadit (s.a.a.s.) dua tė tė pyes diēka dhe tė betohem nė Lat dhe Ada (
Lat dhe Ada janė dy emra idhujsh qė Mekasit i adhuronin ) qė tė mė pėrgjigjesh.
Hadrat Mohammad (s.a.a.s.) pėseriti : Kėta dy idhuj janė mė tė kėqiat
qė ekzistojnė pėr mua !
Buhayra : betohu pra, nė tė vetmin Zot qė do tmė pėrgjigjesh
drejtėsisht.
Mohammad Amin : unė flas gjithmonė tė vėrtetėn. Asnjėherė nuk kam
gėnjyer. Mos u merakos dhe mė pyet !
Buhayra : ēka tė pėlqen nė veēanti dhe ēka sheh veēanėrisht mė sė
shpeshti ?
Mohammad (s.a.a.s.) qiellin me yjet e tij.
Buhayra : ēka mendon?
Mohammad heshti .
Buhayra e shihte me seriozitet dhe me kujdes. Shikimet e tija ndaleshin nė
ballin e djalit . Pastaj
pyeti ai : nė ēka mendon ti para se tė flesh ?
Mohammad (s.a.a.s.) : para se tė flej shikoj lart nė qiell dhe vėshtroj
yjet. E duke i shikuar mė duket se janė pranė meje, mė duket se jam
pėrmbi ta .
Buhayra pyeti : ėndėrron gjithashtu ?
Mohammad (s.a.a.s.) : po, dhe tė njėtėn gjė qė shoh nė ėndėrr e
shoh poashtu edhe kur jam zgjuar.
Buhayra : ēka ėndėrron ?
Djaloshi heshti, gjithashtu edhe Buhayra .
Pas njė kohe ai iu lut : mė lejoni tju shikoj midis krahėve tė tu
?
Pa lėvizur Hadrat Mohammad (s.a.a.s.) u pėrgjigj : urdhėroni dhe
shikoni !
Buhayra u ngrit , iu afrua djaloshit ia largoi pak veshjen nga krahėrori,
vuri re njė pikė tė zezė dhe thoshte lehtė : ky ėshtė ai ................
Abu Talibi pyeti : kush ėshtė ai ? Ēka mendon ti ?
Buhayra u pėrgjigjė : mė thuaj nė ēfarė marrdhėnjesh je me kėtė
djalė ?
Abu Talibi qė donte Mohammadin (s.a.a.s.) si fėmijėn e vet iu pėrgjigj:
ai ėshtė im bir.
Menjėherė Buhayra : jo kjo ėshtė e pamundur.
Abu
Talibi menjėherė tha : prej nga e din ti kėte ? Eshtė e vertetė ajo qė
thua . Ai ėshtė djali i vėllaut tim .
Tani flet Buhayra : dėgjo mirė ēka tė them ! Ky djalosh ka njė ardhmėri
tė shkėlqyeshme dhe tė ēuditshme . Nėse tė tjerėt shohin atė qė kam
parė unė dhe e njohin atė, atėherė do ta vrasin. Fshehe ate nga
armiku dhe kujdesu pė te.
Abu Talibi
pyeti : thuaj kush ėshtė ai ?
Buhayra : nė sytė e tij lexohen shenjat e njė pejgamberi tė madh dhe ndėrmjet
krahėve tė tij ėshtė njė shenjė e qartė, qė e vėrteton atė.
Pas disa vitesh Hadrat Mohammad ( s.a.a.s.) shkoi nė Damaskus si tregtar
kryesor i Hadigasit . Hadigas ja dha skllavin e vet Musaira si pėrcjellėsin e
tij dhe e porositi atė qė tė drejtohet pas urdhėrave tė Mohammadit (s.a.a.s.).
Dhe kėsaj here bėnė pushimin afėr qytetit Busra .
Hadrat Mohammad (s.a.a.s.) ishte ulur nėn njė lis qė tė pushonte. Nė afėrsi
ishte njė qeli e njė udhėheqėsi me emrin Nustara, qė Musaira e njihte mė
parė.
Nustara pyeti Musairen : kush ėshtė ai i riu qė pushon nėn
atė lis ?
Musaira : ai i pėrket fisit tė kurajshitėve.
Pas kėsaj Nustara : nėn kėtė lis akoma askush nuk ka pushuar e edhe nė
tė ardhmen nuk do ta bėjė askush ,vetėm nėse ėshtė njė pejgamber i
Zotit .
Pastaj ai pyeti : a ka nė sytė e tij shenja tė kuq ?
Musaira : po, gjithmonė janė nė dukje .
Nustara : Ky ėshtė ai
! Ai ėshtė i dėrguari i fundit i Zotit ! Ah sikur do tė mundem ta pėrjetoj
atė ditė kur do tė marrė detyrėn e pejgamberit!
Ēka judistėt treguan
Shumė grupe judistėsh qė nga shkrimet e tyre kishin lexuar pėr
ardhjen e pejgamberit Mohammad ( s.a.a.s.), pėr vendjetesėn dhe veēantitė e
tij lėshuan vendlindjen e vet dhe shkuan pėr nė Higas, kjo do tė thotė nė
Jatrib dhe rrethinėn e saj. Pasi qė
ishin tė pasur , plaēkiteshin shpesh
herė nga arabėt, tė cilėt nuk i donin. Judistėt reagonin pėr kėtė pak a
shumė pasiv dhe vetėm thonin : ne, kėto padrejtėsi qė na bėni do ti
durojmė deri sa tė vije pejgamberi nga Mekka nė kėtė vend. Pastaj ne atij
do ti bashkangjitemi dhe do tju hakmerremi.
Popullsia e Jatribit- mė vonė e quajtur Medinas , iu bashkangjit shumė
shpejt besimit tė Mohammadit (s.a.a.s.) , sepse shumė kohė mė parė ishin tė
pregaditur pėr ardhjen e tij dhe kėtė nga informacionet qė kishin marrur nga
judistėt. Ato iu kthyen Hadrat Muhammadit (s.a.a.s.) dhe Islamizmit , kurse
judistėt me fanatizmin e tyre u kthyen nė fjalėt e tyre tė mėparshme.
Shpallja e kuranit
I Madhėrueshmi
Zot tregon nė disa vende tė Kuranit tė shenjtė pėr kėtė shpallje, pėr
tė cilėn judistėt kishin lexuar
nė shkrimet e tyre hin.Im.157.strofa e sure 7 Araf .
Ai iu lejon
atyre gjėrat e mira dhe iu ndalon tė kėqijat. Ai merr nga ato barrėn dhe
prengat e tyre,qė peshonin mbi ta.Pra ato qė e besojnė atė, e mbrojnė atė,
i ndihmojnė atij dhe shkojnė pas dritės sė tij, do tė gjejnė paqen. Nė
ajetin 89 tė sures 2 Baqarah thuhet : kur Libri i Zotit mbrrini te judistėt, qė
ishte e vėrtetuar qė atyre iu ėshtė thėnė nė Tora, ata nuk e akceptuan ,
megjithėse mė parė e kishin pritur kėtė gjė.
Nė atė Kohė
tė tmerrshme nė gjysėm ujdhesėn arabe, qė ishte njė vend rringjalljeje e
dhunės, tmerrit, i Madhėrueshmi
Zot nisi tė dėrguarit e tij........, pėr bekimin e njerėzimit.