Mbi historinė e jetės tė pejgamberit tonė tė adhurueshėm Hadrat Muhammad Ibn Abdullah 

Mbi historinė e jetės tė pejgamberit tonė tė adhurueshėm Hadrat Muhammad Ibn Abdullah  flitet mė qartė se sa pėr paraardhėsit e tij, tė dėrguarit e Zotit dhe pejgamberėt. Gjatė kalimit tė kohės dhe turbulencės historike erdhi deri te ndėrrimet nė librin e tyre dhe Shari’ah , ku nuk mbeti pa pėrmendur edhe jeta e tyre , ndikimet dhe personalitetet e tyre . Shikuar nga ajo se ēka Kur’ani tregon pėr pejgamberin Muhammad (s.a.a.s.) dhe Imamet (a.s.) nuk ekziston ndonjė shkrim plotėsisht i saktė .
   

Pėr sa i pėrket jetės, pjesmarrjeve , veēantive dhe mėsimeve tė pejgamberėve tė adhurueshėm Islam (s.a.a.s.) fitojmė njė pėrgjigje tė pastėrt nga histopria. Siē thuhet nė hyrje : pejgamberi Muhammad (s.a.a.s.) ėshtė i fundit nė rendin e zinxhirit tė pejgamberėve. Kjo do tė thotė i dėrguari i fundit qė i Madhėrueshmi Allah e ka nisur pėr tė drejtuar  njerėzimin  nė rrugėn e drejtė. 

    Nga pastrimi i besimit tė praktikuar  nė tė vetmin Zot, para 1400 vitesh, gati nuk kishte mbetur asgjė. Atė ēka njeriu dinte dhe ndjente pėr tė Plotėfuqishmin dhe tė Madhėrueshmin Zot i erdhi atij krejtėsisht e qartė. Dhe qė vetėm Atij – Allahut t’i lutemi dhe qė vetėm Atij ti shėrbejmė ,ky lloj mendimi nė shoqėrinė e atėhershme kishte rėnė nė harresė. Askush mė nuk kujtohej pos njė pakice. Sjellja njerzore dhe jeta, drejtėsija dhe vlerat e tjera etike, kishin humbur rėndėsinė e tyre. 

    Shtėpia e vjetėr e Zotit Ka’ba nė Mekė , qė shėrbente ndėrkohė si tempull idhujsh dhe besimit nė shumė zotėra e largoi  mėsimin-Tavhit tė Ibrahimit (a.s.). Shkurt.........., besimi nė idhuj pėrparonte gjėrė e gjatė . 

    Arabėt nė atė kohė e udhėheqnin jetėn nė fise . Qytetet nė Higas , Jemen  dhe kudo qė iu takonin atyre janė udhėhequr sipas rregullave tė tyre fisėrore. Popullsia arabe nė pėrgjithsi ishte e varfėr, nėn nivelin e kushteve njerėzore . Mendimet e tyre ishin tė ngushta dhe tė ulta. Nė vend tė shkollimit dhe kulturės kėtu vepronin : jomoraliteti , lojrat e fatit , pija ..... qė ishin nė planin ditor. Vajzat e posalindura i varrosnin tė gjalla dhe bukėn e pėrditėshme e fitonin duke vjedhur. Ato plaēkitnin , vritnin dhe vidhnin njėri tjetrin. Tė ardhurat e jetės ato i shihnin nė gjakderdhje dhe nė forcė.  

    Nė njė kohė tė kėtillė Zemėrgjėri  Allah dėrgoi Muhammad Ibn Abdullah (s.a.a.s.) si pejgamber, pėr atė qė shoqėrinė njerėzore t’a reformojė dhe ta ēojė nė rrugė tė drejtė. Ai i ofroi tė dėrguarit tė vet Kur’anin me ligjet e Allahut, me tregimet pėr tė Madhėrueshmin, tė vetmin krijues dhe pėr dirigjentat e botrave, pėr drejtėsinė ............, njė libėr plot me vlera tė ēmueshme, pėr udhėzimin dhe mėsimin e njerėzimit nė rrugėn e drejtė . Ai e detyroi qė me ndihmen e kėtij libri madhėshtor, tė zgjojė te njerėzit besimin ndaj tė vetmit Allah dhe ti pėrkujtojė ato pėr njerėzimin 

    Pejgamberi Mohammad lindi nė vitin 570 pas Chr. , 53 vjet para Higres nė Mekė, nė njė familje tė ngtitur tė asaj shoqėrie . Para se lindi i vdiq babai, kurse nė moshėn 6 vj. i vdiq e ėma. Dy vjet jetoi nėn strehėn e gjyshit tė tij Abdul Mutalib, deri nė vdekjen e tij (gjyshit ) , pastaj u rrit nė shtėpinė e axhės sė tij Abu Talib i cili e rriti me shumė dashuri dhe u kujdes pėr pasurinė e tij. Abu Talibi ishte babai i Imam Alisė ( a.s.).   

    Shkurt , Abu Talibi kujdesej si baba pėr Hadrat Mohammedin (s.a.a.s.) Nuk la t’i mungojė asgjė. Deri nė vdekjen e tij disa muaj para Higrės, ai e mbronte dhe i ndihmonte atij sipas fuqisė.  

         Banorėt e Mekkės sikur se edhe shoqėritė tė tjera arabe merreshin kryesisht me rritjen e deveve dhe deleve. Nganjėherė merrnin rrugėt tregtare nė vendet pėr rreth tyre, veēanrishtė kah Syria. Ato ishin tė pashkolluar, kėshtuqė shkollimi dhe edukimi i fėmijėve tė tyre aty nuk kishte vlerė. 

    Hadrat Mohammad (s.a.a.s.) qyshė nė fėmijėrinė e hershme kallzonte sjellje tė shkėlqyera . Asnjėherė nuk ju lutej idhujve ,nuk fliste kurr tė pavėrtetėn dhe nuk gėnjente askėnd. Tė kėqijave , thash e thėneve dhe nėnēmimeve iu largonte. Ēka thoshte dhe e bėnte u ndalte te e drejta, te menēuria.  

    Sjelljet e tija ishin aq tė dashura dhe bėmirėse sa qė qysh si fėmijė fitoi simpatinė tek njerėzit e tij . Pėr shkak tė qėndrimit tė drejtė dhe besushmėrisė sė tij ata e quanin “ Mohammad amin” dhe kur niseshin pėr udhėtime i besonin atij pasurinė e tyre . E dinin qė nga ai ju ktheheshin tė paprekura kurdo qė ato dėshironin. 

     Pėr besushmėrinė dhe drejtėsinė e tij fliteshte nė popull , kėshtu qė Hadigah Kubra njė grua me famė dhe njėkohėsisht e pasur e shoqėrisė arabe, e mori atė si udhėheqės tė ndėrmarrjes sė saj tregtare.  

    Nė atė kohė Hadrat Mohammad (s.a.a.s.) ishte 20- vjeēar. Me menēurinė dhe sjelljet i tij , arriti qė ndėrmarrjen e saj t’a ēojė pėrpara. Hadigah e ēmonte atė pėr vetitė shembullore dhe kualitetin, kėshtu qė i ofroi atij martesėn me te. Gjithashtu edhe pas martesės Hadrat Mohammad (s.a.a.s.) e udhėhoqi edhe shumė vite ndėrmarrjen e saj tregtare.  

    Deri nė moshėn 40-tė vjeēare kontakti i tij me popullin ishte normal. E ēmonin dhe e donin gjėrė e gjatė dhe e shikonin atė si njėrin nga rendi i tyre. Pėrveē qė ai ishte mė i lartėsuar dhe mė i besuari nga tė tjerėt.  

    Kur Kaba duhej tė riparohej, nė fiset Mekane erdhi deri te mosmarrveshja, pėr atė se xhdonjėri mendonte se ai vet ėshtė i caktuari pėr t’a vedosur gurin e zi “ Hagar ul Asvad “, nė murin e Kabės. Njė detyrė e dashur dhe e ndershme. Pėr tė dalur nga kjo gjendje e rėndė vendosėn qė mė nė fund kėtė problem ta zgjedhė Muhammad Amin ( s.a.a.s.). Ai vendosi qė tė shtrihet njė Aba dhe guri tė vehet mbi tė. Pastaj lente qė mė i madhi i ēdo fisi ta ēojė lart Abėn bashkė me gurin. Xhdo njėri kapi nga njė qosh tė Abės – kurse ai vetė e vendosi gurin nė vendin e duhur. Nė kėtė mėnyrė u mbyll konflikti pa gjakderdhje. 

    Deri te emėrimi i tij si pejgamber, nuk kujdesej nė mėnyrė tė veēantė pėr jobesimtarėt dhe pėr mendimet e shoqėrisė pėr madhėshtinė e idhujve, kur nė atė kohė ai u distanconte nga kėto mendime dhe tradita . Popullsia arabe nga ana e saj i lente tė qetė ata qė nuk iu shėrbenin idhujve siē ishin judistėt dhe kristėt qė jetonin nė mesin e tyre. 

 Buhaira kristiani i ardhur   

     Rreth disa vite Hadrat Mohammad (s.a.a.s.) jetoi te axha i tij. Njė ditė ky u nis me karavanin tregtar pėr nė Damaskus, ku mori edhe djalin me vete. Kur mbrrinė nė Syri u ndalėn nė afėrsi tė qytetit Busra,jo shumė larg njė qelie. 

    Pas njė udhėtimi tė gjatė hapen ēadrat e tyre qė tė pushojnė pak.  

    Buhayra doli para qelisė sė vet dhe i ftoi karavanasit nė qelinė e vet. Abu Talibi la djalin te mallrat e vet dhe hyri nė qeli me tė tjerėt  

    Buhayra pyeti : a kanė ardhur tė gjithė ? Abu Talibi pėrgjigjet : tė gjithė pėrveē njėrit qė ėshtė shumė i ri. Mė i riu ndėr tė gjithė. Buhayra : silleni dhe atė kėtu. Abu Talibi thirri djalin qė rrinte nėn njė ulli . Buhayra vėshtronte Mohammadin. Ai i tha : eja kėtu, dua tė bisedoj me ty e tėrhoqi djaloshin nė anėn e tij. Gjithashtu  edhe Abu Talibi u ul te ata, pastaj Buhayra i tha Hadrat Mohammadit (s.a.a.s.) dua tė tė pyes diēka dhe tė betohem nė Lat dhe Ada ( Lat dhe Ada janė dy emra idhujsh qė Mekasit i adhuronin ) qė tė mė pėrgjigjesh.  

    Hadrat Mohammad (s.a.a.s.) pėseriti : Kėta dy idhuj janė mė tė kėqiat qė ekzistojnė pėr mua !
   
Buhayra : betohu pra, nė tė vetmin Zot qė do t’mė pėrgjigjesh drejtėsisht. 
   
Mohammad Amin : unė flas gjithmonė tė vėrtetėn. Asnjėherė nuk kam gėnjyer. Mos u merakos dhe mė pyet ! 
   
Buhayra : ēka tė pėlqen nė veēanti dhe ēka sheh veēanėrisht mė sė shpeshti ?  

  
Mohammad (s.a.a.s.) qiellin me yjet e tij.
  
Buhayra : ēka mendon?
  
Mohammad heshti .
  
Buhayra e shihte me seriozitet dhe me kujdes. Shikimet e tija ndaleshin nė ballin e djalit .
Pastaj pyeti ai : nė ēka mendon ti para se tė flesh ? 
  
Mohammad (s.a.a.s.) : para se tė flej shikoj lart nė qiell dhe vėshtroj yjet. E duke i shikuar mė duket se janė pranė meje, mė duket se jam    pėrmbi ta . 
  
Buhayra pyeti : ėndėrron gjithashtu ?  
  
Mohammad (s.a.a.s.) : po, dhe tė njėtėn gjė qė shoh nė ėndėrr e shoh poashtu edhe kur jam zgjuar. 
  
Buhayra : ēka ėndėrron ? 
  
Djaloshi heshti, gjithashtu edhe Buhayra .  
  
Pas njė kohe ai iu lut : mė lejoni t’ju shikoj midis krahėve tė tu ?  
  
Pa lėvizur Hadrat Mohammad (s.a.a.s.) u pėrgjigj : urdhėroni dhe shikoni !  
  
Buhayra u ngrit , iu afrua djaloshit ia largoi pak veshjen nga krahėrori, vuri re njė pikė tė zezė dhe thoshte lehtė : ky ėshtė ai ................ 
  
Abu Talibi pyeti : kush ėshtė ai ? Ēka mendon ti ?  
  
Buhayra u pėrgjigjė : mė thuaj nė ēfarė marrdhėnjesh je me kėtė djalė ? 
  
Abu Talibi qė donte Mohammadin (s.a.a.s.) si fėmijėn e vet iu pėrgjigj: ai ėshtė im bir. 
  
Menjėherė Buhayra : jo kjo ėshtė e pamundur.
Babai i djaloshit duhet tė jetė i vdekur.
  
Abu Talibi menjėherė tha : prej nga e din ti kėte ? Eshtė e vertetė ajo qė thua . Ai ėshtė djali i vėllaut tim .  
 
Tani flet Buhayra : dėgjo mirė ēka tė them ! Ky djalosh ka njė ardhmėri tė shkėlqyeshme dhe tė ēuditshme . Nėse tė tjerėt shohin atė qė kam       parė unė dhe e njohin atė, atėherė do t’a vrasin. Fshehe ate nga armiku dhe kujdesu pė te. 
Abu Talibi pyeti :  thuaj kush ėshtė ai ?
Buhayra : nė sytė e tij lexohen shenjat e njė pejgamberi tė madh dhe ndėrmjet krahėve tė tij ėshtė njė shenjė e qartė, qė e vėrteton atė.  

   
Pas disa vitesh Hadrat Mohammad ( s.a.a.s.) shkoi nė Damaskus si tregtar kryesor i Hadigasit . Hadigas ja dha skllavin e vet Musaira si pėrcjellėsin e tij dhe e porositi atė qė tė drejtohet pas urdhėrave tė Mohammadit (s.a.a.s.). Dhe kėsaj here bėnė pushimin afėr qytetit Busra .
Hadrat Mohammad (s.a.a.s.) ishte ulur nėn njė lis qė tė pushonte. Nė afėrsi ishte njė qeli e njė udhėheqėsi me emrin Nustara, qė Musaira e njihte mė parė.
  
Nustara pyeti Musairen : kush ėshtė ai i riu qė pushon nėn atė lis ?
  
Musaira : ai i pėrket fisit tė kurajshitėve.  
  
Pas kėsaj Nustara : nėn kėtė lis akoma askush nuk ka pushuar e edhe nė tė ardhmen nuk do t’a bėjė askush ,vetėm nėse ėshtė njė pejgamber i Zotit .  
  
Pastaj ai pyeti : a ka nė sytė e tij shenja tė kuq ? 
  
Musaira : po, gjithmonė janė nė dukje . 

  
Nustara : Ky ėshtė ai ! Ai ėshtė i dėrguari i fundit i Zotit ! Ah sikur do tė mundem t’a pėrjetoj atė ditė kur do tė marrė detyrėn e pejgamberit!
 

   Ēka judistėt treguan       

    Shumė grupe judistėsh qė nga shkrimet e tyre kishin lexuar pėr ardhjen e pejgamberit Mohammad ( s.a.a.s.), pėr vendjetesėn dhe veēantitė e tij lėshuan vendlindjen e vet dhe shkuan pėr nė Higas, kjo do tė thotė nė Jatrib dhe rrethinėn e saj. Pasi    ishin tė pasur , plaēkiteshin  shpesh herė nga arabėt, tė cilėt nuk i donin. Judistėt reagonin pėr kėtė pak a shumė pasiv dhe vetėm thonin : ne, kėto padrejtėsi qė na bėni do t’i durojmė deri sa tė vije pejgamberi nga Mekka nė kėtė vend. Pastaj ne atij do t’i bashkangjitemi dhe do t’ju hakmerremi. 

    Popullsia e Jatribit- mė vonė e quajtur Medinas , iu bashkangjit shumė shpejt besimit tė Mohammadit (s.a.a.s.) , sepse shumė kohė mė parė ishin tė pregaditur pėr ardhjen e tij dhe kėtė nga informacionet qė kishin marrur nga judistėt. Ato iu kthyen Hadrat Muhammadit (s.a.a.s.) dhe Islamizmit , kurse judistėt me fanatizmin e tyre u kthyen nė fjalėt e tyre tė mėparshme.  

   Shpallja e kuranit 

I Madhėrueshmi Zot tregon nė disa vende tė Kur’anit tė shenjtė pėr kėtė shpallje, pėr tė cilėn  judistėt kishin lexuar nė shkrimet e tyre hin.Im.157.strofa e sure 7 A’raf .

Ai iu lejon atyre gjėrat e mira dhe iu ndalon tė kėqijat. Ai merr nga ato barrėn dhe prengat e tyre,qė peshonin mbi ta.Pra ato qė e besojnė atė, e mbrojnė atė, i ndihmojnė atij dhe shkojnė pas dritės sė tij, do tė gjejnė paqen. Nė ajetin 89 tė sures 2 Baqarah thuhet : kur Libri i Zotit mbrrini te judistėt, qė ishte e vėrtetuar qė atyre iu ėshtė thėnė nė Tora, ata nuk e akceptuan , megjithėse mė parė e kishin pritur kėtė gjė. 

Prej Bitatit deri nė Hidgra 

Nė atė Kohė tė tmerrshme nė gjysėm ujdhesėn arabe, qė ishte njė vend rringjalljeje e dhunės, tmerrit,  i Madhėrueshmi Zot nisi tė dėrguarit e tij........, pėr bekimin e njerėzimit.